Jei aš šokčiau pro langą –
Tai tik lapkričio mėnesį
Kai šaligatvis klotas
Nukraujuojančiais lapais
Į mane pažiūrėti subėgtų
Kiemo vaikai
Aš šypsočiausi jiems
Aš šypsočiausi jiems dar ilgai

Aš sakyčiau:
– Vaikučiai, nebijokite nieko:
Nei mirties, nei mokyklos, nei
Blogų pažymių
Aš sakyčiau:
– Vaikučiai, kad tik jūs žinotumėt
Kaip visa tai nesvarbu
Nesvarbu…
Nesvarbu…